Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fotografija>Fotografija: studijinis portretas ir visažistika
   
   
   
2
naudingas +2 / nenaudingas 0

Fotografija: studijinis portretas ir visažistika

  
 
 
123456
Aprašymas

Meninio vaizdo suvokimo principai. Portreto fotografavimo istorijos apžvalga. Pirmieji fotografai. J. M. Cameron. Nadar. E. Muybridge. A. Stiglitz. E. Weston. A. Adams. A. Rodčenko. H. C. Bresson. R. Capa. J. Karsh. I. Penn. D. Arbus. Lietuvos portretinės fotografijos apžvalga. B. Buračas. A. Sutkus. R. Rakauskas. A. Macijauskas. V. Butyrinas. V. Luckus. V. Šonta. R. Dichavičius. Lietuvos fotomeno mokyklos supratimas, portretų psichologizmas. Portreto kompozicija: kompozicijos dėsniai ir priemonės. Pagal Kibrikovą yra 4 kompozicijos dėsniai. Kompozicijos įvairovė. Kadro formos parinkimas pagal objektą. Portreto fotografavimo natūraliame apšvietime specifika. Kliento temperamento nustatymo svarba komponuojant studijinį portretą. Portreto plano parinkimas. Veido padėtis fotoaparato atžvilgiu. Atramos taškas, figūros posūkis, akių ir rankų padėtis fotoportrete. Studijinio apšvietimo rūšių reikšmė perteikiant kliento charakterį. Grupių fotografavimo specifika. Vaikų fotografavimas. Nuotraukos dokumentams. Aktų fotografavimo specifika. Reportažinis portretas. Judesio fotografavimas. Modelio įvaizdžio kūrimas. Makiažo reikšmė portreto fotografijoje.

Ištrauka

Studijinis portretas ir visažistika
1. Meninio vaizdo suvokimo principai.
Svarbu: atskleisti žmogaus charakterį, asmenybę, svarbus bendravimas.
Fonas:
• Mažesnį nuotraukos plotą užimanti detalė suvokiama kaip pagrindinė figūra, o visa kita kaip antras planas.
• Figūra ir fonas negali būti suvokiami vienu metu (simultaniškai).
• Vizualiai panašius elementus regėjimas sukombinuoja į figūrą.
• Simetriškos ar į krūvą sukomponuotos figūros suvokiamos kaip bendra visuma.
Atkreipti dėmesį į vaizdo gylį.
• Perspektyva;
• Numanoma perspektyva. Dalinis uždengimas – vienas objektas, jo dalis uždengia kitą, bet žmogus žino kas yra už tos uždangos.
• Faktūra – didina gylio įspūdį.
• Apšvietimas. Šviesos šešėlių gradacija.
• Erdvinė perspektyva (spalvotoje foto) – toli esantys objektai mėlyni.
• Kultūros, išsilavinimo, žinių, patirties įtakotas vaizdo suvokimas. Skirtinga vaizdų interpretacija. Išsilavinimas įtakoja mastymą.
Vaizdo vertinimo kategorijos:
1) Informaciniai vaizdai.
2) Estetiški iš prigimties vaizdai (spalvų harmonija, tobulos formos).
3) Turintys didelį emocinį krūvį vaizdai.
Derinant šias kategorijas labai svarbu atkreipti dėmesį į planuojamo vaizdo paskirtį, tuomet žiūrovas neliks abejingas ir apatiškas gautam vaizdui.
Svarbu sukomponuoti vaizdą ir pateikti tam tikra tvarka, grupuojant ar supriešinant skirtingas figūras. Formų išdėstymai ir kontrastai taip pat sudaro tvarką, kuri yra pagrįsta estetiniu balansu, veikiančiu mūsų harmonija, dinamiškumu, priešingybių suvokimu.
Tvarka tai nėra monotonija. Spalvų, kontrastų išdėstymas, taip pat sudaro tvarką pagrįsta estetiniu balansu, kurisa veikia mūsų harmonijos, dinamiškumo ir priešingybių suvokimą.
Taisyklingo ir informatyvaus vaizdo taisyklės:
• Informatyviems. Vaizdo elementai turi būti išskirti iš viso nuotraukoje esančio optinio triukšmo.
• Glaudus ryšys tarp objekto ir fono, jie turi sudaryti nedalomą visumą.
• Antras planas neturi atitraukti dėmesio nuo pagrindinio objekto. Vengti dviprasmybių ir minties išblaškymų.
• Portrete yra svarbu pagrindinio objekto psichologijos perteikimas, išskiriantis teigiamas ar neigiamas emocijas.
• Labai svarbus objekto išdėstymas kadro plokštumoje.
• Prisiminti, kad žiūrovai skirtingai vertina tą patį vaizdą, tiek estetiškai, tiek emociškai ir tai priklauso nuo stebėtojo sąmonės, patirties, jautrumo.
• Originalus perspektyvos panaudojimas ar sukūrimas priklauso nuo autoriaus gebėjimų ir patirties, originalaus mąstymo.
Nuotraukos analizės kriterijai:
Figūros ir fono santykis.
Informacinė ir emocinė vertė.
Apšvietimas.
Vaizdo ritmika, linijos, formatas, statika/dinamika.
2. Portreto fotografavimo istorijos apžvalga
1839m. užpatentuojama fotografija. Iki tol ji buvo vadinama dagerotipija. Tai metodas, kurio pradžioje būdavo paruošiama sidabrinė arba pasidabruota plokštelė, kuri būdavo apdirbama jodo garais (įjautrinama). Tokia plokštelė būdavo dedama į kamerą obskurą, kur eksponuojama apie 20-25min. Po to plokštelė ryškinama gyvsidabrio garuose ir praplaunama distiliuotu vandeniu. Pradžioje fiksuojama buvo druskos tirpalu, vėliau hiposulfitu. Gautos nuotraukos nebuvo įmanoma tiražuoti ir kopijuoti.
Talbotipiją atrado H. F. Talbotas. Šiuo metodu buvo gaunamos pozityvinės nuotraukos, kurias buvo galima kopijuoti.
1960m. fotografija pripažinta kaip dailusis menas. Vieni pirmųjų tai padarė prancūzai. Fotografija konkuravo su tapyba bei ją paveikė. Atsirado tokios meno srovės kaip impresionizmas, postimpresionizmas, postmodernizmas.
Kameron, Nadar, Muybridge davė pradžią portretiniam žanrui. XIXa. Fotografija išaugo iš pirminio entuziazmo įtakojo dailę, o jau XXa. fotografija susiformavo kaip atskira meno šaka. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-28
DalykasFotografijos konspektas
KategorijaFotografija
TipasKonspektai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis26.94 KB
Autorius_rut_
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasKubertavičienė
Švietimo institucijaVilniaus technologijų ir dizaino kolegija
FakultetasDizaino fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Egzas_Studijinis portretas ir visazistika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2016-08-26 IP: 78.63.214.158
    retrovizija sako

    Pakankamai išsamiai ir metodiškai...Tikiuosi pravers,pavyks panaudoti :)

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 9 puslapiai 
  • Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija / 3 Klasė/kursas
  • Kubertavičienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą